Darbo rinką tyrę mokslininkai bus apdovanoti Nobelio premija

Lapkričio 4, 2010

Dalintis su draugais | Facebook: LinkedIN: Twitter: Siųsti paštu: Spausdinti:

Kodėl yra tiek daug bedarbių tuo pat metu, kai egzistuoja didelis laisvų darbo vietų skaičius? Kaip ekonominė politika gali įtakoti nedarbą? Šių metų ekonomikos Nobelio premijos laureatai sukūrė teoriją, kuri gali būti naudojama atsakant į šiuos klausimus.

Daugelyje rinkų pirkėjai ir pardavėjai ne visuomet atranda vienas kitą iškart. Tas pats galioja ir darbo rinkoje, kai darbdavys ieško darbuotojų, o darbuotojai ieško darbo. Kadangi paieškos procesas užima laiko ir reikalauja resursų, atsiranda neatitikimai rinkoje. Tokiose paieškos rinkose kai kurių pirkėjų paklausa nebus patenkinta nepaisant to, kad pardavėjai gali parduoti didesniais kiekiais, nei parduoda rinkoje. Analogiškai vienu metu darbo rinkoje egzistuoja ir laisvos darbo vietos, ir nedarbas.

Premiją šiemet pasidalins trys mokslininkai. Peter Diamond padėjęs pamatus paieškų rinkų teorijai. Dale Mortensen ir Christopher Pissarides išplėtė šią teoriją ir pritaikė ją darbo rinkai.

Praėjusio amžiaus 9 dešimtmetyje Diamond įrodė, kad bedarbiams skiriamos pašalpos demoralizuoja žmones ir ieškodami darbo jie tampa daug išrankesni. Tad dosnesnės bedarbių pašalpos skatina nedarbo augimą ir ilgina darbo paieškos laiką.

Pissarides susiejo darbo vietų kūrimą su bedarbių skaičiumi, laisvų darbo vietų skaičiumi bei intensyvumu, kuriuo bedarbiai ieško darbo, o darbdaviai ieško darbuotojų. Jo nuomone, kuo intensyviau bedarbiai ieško darbo, tuo labiau tikėtina, kad įmonės darbo pasiūlys, nes sukurtas laisvas vietas bus lengviau užpildyti.

Mortensen savo tyrime atrado, kad darbo rinkos netobulumas gali iššaukti nedarbą, kai darbo ieškantieji siekia geriausio darbo už didžiausią atlygį. Darbo paieškos intensyvumas nulemia, kaip ilgai bedarbiai neturės darbo ir tai gali būti reguliuojama per bedarbio pašalpų dydį ir mokėjimo terminus. Norėdamas paaiškinti, kodėl panašių įgūdžių turintys darbuotojai gauna skirtingus atlyginimus, Mortensen remiasi jų žinių apie rinkoje mokamų atlyginimų trūkumu ir atlyginimų politikos bei produktyvumo skirtumais skirtingose įmonėse.

Jų visų darbo rezultatas – taip vadinamas Diamond-Mortensen-Pissarides modelis, kuris naudojamas išmatuoti, kaip bedarbiams skiriamos išmokos, palūkanų normos, įdarbinimo įstaigos ir kiti veiksniai gali paveikti darbo rinką.

Šaltinis: nobelprize.org

Parašykite komentarą
* pažymėtus laukus būtina užpildyti

  •