Lyginant su analogišku 2009 metais atliktu tyrimu sumažėjo teigiančių, kad svarstytų darbą užsienyje dėl galimybės padidinti patirtį (-16%) ir padaugėjo teigiančių, jog pagrindinės priežastys noras padidinti gyvenimo standartus (+5%).

Įdomumo dėlei, buvo klausiama kokius darbo paieškos šaltinius respondentai rinktųsi, jei ieškotų naujo darbo Lietuvoje? Top5 šaltiniai išsidėstė taip:

Ženkliai mažiau lietuviams renkantis įmonę svarbu atsakomybė (6.94%), gera įmonės reputacija (7.10%) bei iššūkių kupinas darbas (7.97%).

Lyginant su 2009 analogišku tyrimu, labiausiai išaugo Norvegijos sostinės Oslo populiarumas (+8.37%). Augimu ne daug atsiliko Londonas (+7.35%).

Lyginant su 2009 metais atliktu analogišku tyrimu, labiausiai išaugo Vokietijos populiarumas dėl neseniai atvertų galimybių lietuviams legaliai dirbti šioje šalyje. Taip pat daugiau žmonių rinkosi kelis miestus, į kuriuos svarstytų emigruoti. 2009 kiekvienas respondentas vidutiniškai rinkdavosi daugiau miestų.

Lyg ir akivaizdu, kad darbuotojai po tam tikro laiko įmonėje pradeda pastebėti, kas veikia, o kas ne. Ši patirtis gali būti vertinama ir pereinant dirbti į kitas įmones. Tad tolerancija klaidoms kartais pasiekia tokį lygį, kad pradedami naudoti šūkiai panašūs į “Klysk dažnai, kad greičiau pasiektum sėkmę” (“Fail often in order to succeed sooner”).
Harvardo profesorius Gompersas, ištyręs keletą tūkstančių įmonių veikusių tarp 1986 ir 2003 m., nustatė, kad mokymasis iš klaidų praktikoje nepasiteina. Mokslininkas tyrė tris grupes verslininkų:

A) Tuos, kurie verslą kūrė pirmą kartą
B) Tuos, kurie verslą kūrė jau prieš tai patyrę nesėkmę
C) Tuos, kurie verslą kūrė prieš tai patyrę sėkmę

Maždaug 22% verslininkų iš A grupės (kūrę verslą pirmą kartą) buvo sėkmingi. Verslininkai, kurie jau buvo patyrę sėkmę prieš tai (C), kurdami naują įmonę buvo sėkmingi 34% nagrinėtų atvejų.

Tuo tarpu tie verslininkai, kurių verslas prieš tai žlugo (B), antrą kartą kurdami įmonę buvo beveik tiek pat sėkmingi (23%) kiek ir kuriantys pirmą kartą (A). Peršasi išvada, kad tie, kuriems nepasisekė kuriant įmonę, iš to negavo naudos, kuri padėtų pasiekti sėkmę kitoje įmonėje.

Taigi norint pasiekti sėkmę reikia mokytis iš sėkmės, o ne iš nesėkmės. Kaip teigia sėkmingo verslo iš 37signals atstovai, dažnai viešai pasisakantys apie pragmatišką požiūrį į darbą: “Ką galima išmokti iš nesėkmės? Jūs galite išmokti tai, ko nereikėtų daryti, tačiau taip ir nežinosite, ką reikia daryti”.
Skirtingos nesėkmės

Amy Edmondson iš Harvardo verslo mokyklos siūlo skirtingai traktuoti nesėkmes. Vadovams reikia atpažinti, kurios nesėkmės yra peiktinos, o kurios pagirtinos. Visos jos patenka į tris kategorijas:

- Nesėkmės, kurios atsitinka rutininėse ir prognozuojamose operacijose ir kurių galima išvengti;
- Nesėkmės kylančios kompleksinėse operacijose, kurių negalima išvengti, tačiau galima suvaldyti, kad jos netaptų katastrofa;
- Nenorimi rezultatai, pavyzdžiui, tyrimuose, kurie yra vertingi tuo, kad suteikia žinių.

Vadovų tikslas turėtų būti atpažinti nesėkmes anksti, kruopščiai išanalizuoti ir esant galimybei iš pradžių atlikti eksperimentus ar pilotinius projektus siekiant išvengti nesėkmių dideliu mastu. Tačiau, jei organizacija tam neturi galimybių ir siekia sėkmės pirmu bandymu, darbuotojai turi jaustis saugūs pripažindami klaidas ir pranešdami apie nesėkmes. Tokios aplinkos sukūrimas reikalauja stiprios lyderystės.

Šaltiniai:

Fried, J., Hansson, D. H. Rework. Change the way you work forever. Learning from mistakes is overrated (2010).
Edmondson, A. C. Harvard Business Review. Strategies for learning from failure. (2011)
New York Times. Try, Try Again, or Maybe Not. (2009)

Kas ketvirtas apklausoje dalyvavęs lietuvis nurodė, kad „nė už ką“ nenorėtų dirbti su savo antrąja puse ir tik kas dvidešimtas nurodė, kad apie tai svajoja. Apžvelgiame, kokie privalumai ir trūkumai atsiranda, kai pora dirba tame pačiame darbe.

Privalumai

Daugiau laiko kartu. Esant dideliam darbo tempui, dalis žmonių darbe praleidžia tiek laiko, kad su antrąja puse susitinka tik anksti ryte ir vėlai vakare. Darbas kartu – tai ir vykimas į darbą kartu, pertraukėlės bei, galbūt, bendra veikla.

Sinergija. Jei partneriai gerai vienas kitą supranta ir yra lankstūs, drauge sukuriamas rezultatas būna didesnis, nei dirbant atskirai.

Ekonomija. Dirbant toje pačioje darbovietėje galima vykti tuo pačiu automobiliu – ne tik taupomi pinigai, bet ir saugoma aplinka. Taip pat sumažėja sąskaita už pokalbius telefonu.

Trūkumai

Nesutarimai. Jei abu partneriai yra karšto būdo ir nėra linkę nusileisti, veikla kartu gali sukelti daug konfliktų tiek darbo metu, tiek po jo.

Kas per daug, tas nesveika. Kartu praleisti per daug laiko taip pat nėra gerai. Taip antroji pusė gali pabosti ar tiesiog pradėti erzinti. Be to, dalis žmonių nenori dalintis visomis savo gyvenimo sritimis su antrąja puse, o darbas gali būti ta erdvė, kurioje išsaugomas privatumas.

Pašliję santykiai. Ne visi žmonės geba atskirti romantiškus santykius nuo darbinių. Jei santykiai tampa pernelyg darbiniai, rizikuojama prarasti intymumą, kuris būtinas darnioje poroje. Itin keblu, kai porą darbe sieja viršininko ir pavaldinio rolės.

Kiekviena pora turėtų savarankiškai spręsti, ar darbas kartu jiems yra priimtinas. Tai labai priklauso nuo charakterių suderinamumo.

Taip dirbtinai alkanos pelės visose intelektinėse užduotyse pasirodė geriau už turinčias normalų grelino kiekį. Kai mes jaučiame, kad artėja alkis, mūsų kūnai persijungia į produktyvesnį paieškos režimą. Evoliucijos kontekste tai turi daug prasmės. Kai kurie biologai netgi tiki, kad žmogaus intelektas evoliucionavo dėl to, kad šis veiksnys darė protėvius geresniais medžiotojais ir rinkėjais.

Tyrėjai teigia, kad minėtus hormoninius atradimus galima naudoti pranašumui įgyti. Artėja egzaminas ar darbo interviu? Reikia patekti į ankstyvo alkio būseną. Tikėtina, kad tuomet būsite produktyvesni. Suprantama, kad vėlesnės alkio stadijos paverčia mus mieguistais, išsiblaškiusiais ir ne tokiais produktyviais, todėl reikia su savimi turėti užkandį, kuris padėtų išlaikyti šį nedidelio alkio jausmą.

Šaltinis: Shea, C. New York Times. Empty-Stomach Intelligence

Psichologijos profesorius Kreigas Parksas po atliktų tyrimų teigia, kad pasiaukojantys žmonės kolektyve nėra taip vertinami, kaip dauguma įsivaizduoja. Tiesa sakant, jie gali iššaukti tokią neigiamą reakciją, kad kiti komandos nariai gali norėti, jog šių pasiaukojančių bendradarbių jų kolektyve geriau išvis nebūtų.

Parksas atliko tyrimą, kuriame dalyvavo grupė žmonių, o jiems nežinant kompiuteris modeliavo itin savanaudiškų (nieko nepadaro – daug pasiima) ir itin pasiaukojančių žmonių elgseną (daug padaro – mažai pasiima). Pasiaukojantys šiuo atveju buvo tie, kurie prie komandos labo prisidėdavo akivaizdžiai daugiau nei kiti, tačiau pretenduodavo į mažesnį atlygį.

Iš tyrimo paaiškėjo, kad pasiaukojantys žmonės buvo beveik tokie patys nepopuliarūs, kaip ir jų priešingybės – savanaudžiai žmonės, kurie beveik niekuo neprisideda prie komandos darbo, tačiau pretendavo į didžiausią atlygį už komandos sėkmę.

Buvo išskirtos trys priežastys, kodėl pasiaukojantys žmonės nebuvo mėgstami. Pirma, tyrimo dalyviai save lygino su pasiaukojančiu komandos nariu ir šiame kontekste jautėsi prastai, nors ir jų rezultatai nebuvo blogi. Antra, dalis tyrimo dalyvių neigiamai atsiliepė apie pasiaukančius komandos narius, nes jie tarsi laužė taisykles. Yra priimta, kad už tam tikrą darbą yra gaunamas atlygis. Tie, kurie pasiaukojančiai dirbo daugiau nei kiti, tačiau prašė mažesnio atlygio už mažiau dirbusius kolegas, tarsi laužė šią normą. Trečia, daliai tyrimo dalyvių toks neracionalus elgesys pasirodė įtartinas ir jie manė, kad vėliau tai galėtų būti panauda prieš juos.

Reikia pabrėžti, kad tyrimo dalyviai nebuvo iš principo prieš nesavanaudiškus komandos narius; jie buvo priešiškai nusiteikę prieš tuos, kurie elgėsi pasiaukojančiai, tačiau už savo papildomas pastangas nepretendavo į didesnį atlygį. Labiausiai tyrimo dalyvius neramino disbalansas tarp darbo ir atlygio už darbą, kurį sukūrė pasiaukojantys komandos nariai.

Tai rodo, kad pasiaukojantys žmonės turėtų komandai aiškiai parodyti, kad papildomos pastangos yra asmeniškai naudingos.

Šaltinis: Parks, C. Harvard Business Review (2010). Your Most Helpful Colleague (Don’t You Hate Him?)